Painter
Mutos tapyba – tai jausminga, žaismingumo kupina anatominė ikonografija, kurios savitumu negalima abejoti.
Kaip ir kiekvienam kubistiniu stiliumi tapančiam menininkui, šios tapybos pakraipos pasaulio didieji atstovai buvo ir yra tas atskaitos taškas, svarbus dailininko meninėms pažiūroms formuotis. Mutos stilistinė raida formavosi Lietuvos socio-kultūrinėje terpėje ir – pirmiausia – gimtajame Rokiškio krašte, išugdžiusiame daug puikių šiuolaikinių Lietuvos menininkų. Čia buvo suformuotos kertinės Mutos kaip dailininko kūrybinės nuostatos, padėti estetiniai pamatai. Vėliau didelę įtaką jo kūrybinės saviraiškos raidai padarė avangardistinis judėjimas Fluxus bei likimo dovana – kontaktas su tarptautiniu avangardistu Jonu Meku; su juo Muta įgyvendino bendrą projektą gimtajame Obelių mieste.
Mutos pasirinktas postmodernistinis neo-kubizmo tapybos žanras sunkiai skynėsi kelią pokarinėje Lietuvoje, jų atstovų lietuviškuose meno baruose nėra gausu ir šiandien. Sąsajų galima rasti tik su labai nedaugeliu Lietuvos avangardinio meno atstovų – Vytautu Kairiukščiu bei Vladu Drėma.
Muta – tai daugialypė meninė asmenybė, subrandinta gyvuoti plačiau nei vietos sąlygomis. Šiuo metu tapytojas yra priėmęs likimo mestą iššūkį – savo kūrybinę veiklą perkėlė į tarptautinę plotmę. Tai didelis asmeninis bei meninis išbandymas, kurį tapytojas priima nepalūždamas.
Kūrybines nuostatas dailininkas brandina savarankiškai, daug keliaudamas po Europą, lankydamas parodas, domėdamasis šiuolaikinėmis meno kryptimis, užmegzdamas asmeninius ryšius su užsienio dailininkais.
Nauja meninė terpė, publikos estetinis skonis pamažu daro įtaką tapytojo saviraiškai. Tai ryškiai atsispindi paskutiniuose darbuose, sukurtuose naujoje kultūrinėje erdvėje. Paskutiniuose kūriniuose nėra tos brutalios dominuojančios energijos, taip būdingos ankstesniuose, lietuviškosios epochos darbuose. Čia dominuoja nesudėtingi motyvai, įsitenkantys mažo bei vidutinio formato erdvėse. Daugiausia tai moters, Mutos pamėgto motyvo, stilizuoti „pusakčiai“. Juose atrandame grakščias kūno formas, figūras, pasuktas profiliu, vaizdas nebekuriamas drastiškai laužiant linijas, o išradingai komponuojant plokštumas bei pasitelkiant aptakias linijas.
Kaip pavyzdį galima panagrinėti pastelinį mažo formato moters etiudą (Ji), kuriame atsiranda naujo vaizdinio sprendimo būdai. Muta išlieka ištikimas sau, nutapydamas anatomišką moters aktą. Galva, torsas ir apatinė kūno dalis bei pėdos atgręžtos į žiūrovą, demonstruojant moters atvirumą stebėtojui. Tačiau jame nebėra griežtos plokštumų geometrijos, stačių kampų sandūrų, figūra pabrėžtinai aptakių linijų; kūnas, svajingas, juslingas, pulsuojantis geismu, nedemonstruoja įtampos, dažnai išreiškiamos griežtomis tiesiomis linijomis ir stačių kampų sandūromis. Lenktų ir tiesių linijų disonansas sušvelnina išspinduliuojamą energiją. Dailininko braižas artėja prie realaus kūno formų. Šiame darbe justi meninio rafinuotumo užuomazgų.
Kita nauja darbų serija, verta meninės analizės, – Baletas. Tai keturių atskirų darbų kompozicija su pasikartojančia baleto šokėjų tematika. Šiuose darbuose dominuoja Mutai būdingas plokštumų skaidymas ir jų perskirstymas įvairiomis kryptimis. Autorius komponuoja judesio bei pozos savybes, dėl to šokėjų rankos ar kojos atsiduria pačiose netikėčiausiose vietose. Naujas stilistinis ypatumas – figūras apibėganti stora juoda linija, kuri dar labiau išryškina vyro fizinę jėgą bei moters gracingumą. Pastarąjį sustiprina ritmingas moters rūbo banguotumas.
Visiška priešingybė moters aktui yra Mutos kubistinė gamta. Tai stipriai performuoti, nuo realaus vaizdo nutolę stilizuoti peizažai. Medžius Muta mato kaip į dangų šaunančias griežtas linijas, kurias vainikuoja ratilai – lyg vandens, lyg medžių lajos, lyg debesų… Palikta erdvė stebėtojo vaizduotei. Tai nuo realybes visiškai atitrūkęs, vientisas plokštumų, figūrų ir spalvų junginys. Šiuose darbuose aptinkame konstruktyvizmo apraiškų – matome „grynąją formą“ (vartojant V. Kairiūkščio sukurtą terminą) be jokio natūros mėgdžiojimo, o paveikslo energija perteikiama per liniją ir spalvą. Spalvotos dėmės, lyg atsitiktinai išbarstytos, sukuria paveikslo dinamiką bei vientisumo įspūdį. Kai kur tapytojas pasitelkia laisvus, nevaldomus teptuko judesius, suteikdamas paveikslui lengvumo, efemeriškumo.
Kita Mutos mėgstama tematika – kubistinis miestas, griežtų geometrinių formų rinkinys be žmogaus ar daiktų. Juose vėl atrandame plokštumų skaidymą, sukuriantį vientisą urbanistinį peizažą. Pasitelkta pastelinė spalvų paletė ramina griežtas geometrines linijas, darbai pulsuoja dvasine ramybe, pusiausvyra, namų šiluma ir buities jaukumu.
Šiuo metu dailininko kūrybinės pažiūros plėtojasi veikiamos pasaulietinės kultūros ir naujos socialinės aplinkos. Tačiau sąsajos su Lietuvos dailės aktualijomis ir gyvenimu išliko neatsietos – tapytojas aktyviai dalyvauja Lietuvos meno gyvenime. Šios dvi paralelės subėga į vieną jungties tašką – naujus neištirtus meninius klodus, pamažu atsiveriančius naujomis meninėmis išraiškos priemonėmis. Muta nenustoja stebinti žiūrovo.
Mūsų internetinė svetainė: https://www.artmuta.net/
