Nuo spalio 10 d. „GODÒ galerija“ pristato Ingos Noir Mrazauskaitės tapybos ir šviesos parodą „Įvykių horizontas“.
Menininkė Inga Noir Mrazauskaitė, savo tapyboje visuomet itin jautriai stebinti ir fiksuojanti šviesą, apjungianti jausmą ir mokslą, žmonijos prigimtį ir visatą, pristato naujausių darbų parodą „Įvykių horizontas“. Šioje parodoje autorė žengia dar giliau į du skirtingus savo interesų laukus: tapybą ir tiksliuosius mokslus; pasitelkdama technologijas ji tapybos kūriniuose įžiebia realią, o ne įsivaizduojamą šviesą.
Projekto „Įvykių horizontas” kūrinius Inga Noir sukūrė jungdama tapybą su dizaino studijose (apšvietimo specializacijoje) įgytomis žiniomis bei savo hobiu – domėjimusi fizikos mokslais ir technologijomis. Autorė eksperimentuoja su neįprastomis mišriomis technikomis, šviesos dizaino elementais, LED technologija.
Dalis menininkės sukurtų paveikslų yra jungiami į elektros lizdą, o šviesa juose sukuria kelias meno kūrinių variacijas: įjungus į paveikslą integruotą šviesą, išryškėja nematomos paveikslų detalės ar siužetai, o tamsoje kai kurie paveikslai švyti netikėtomis spalvomis, sukurdami dar kitokią atmosferą.
Dėl mišrios kūrinių atlikimo technikos dalis jų balansuoja ant ribos tarp vizualaus bei taikomojo meno arba dizaino. Dalis paveikslų gali atlikti ne tik dekoratyvinę, bet ir šviestuvo funkciją interjere.
Savo kūryboje autorė išbandė ir kinetinį mechanizmą, taip sukurdama judantį paveikslą. Kai kuriuose kūriniuose menininkė taip pat naudoja skulptūros elementus.
Šio projekto kūrinių serija, pagal joje studijuojamos šviesos fenomeno būdą, filosofiškai artėja prie moksle nagrinėjamos idėjos apie šviesos reliatyvias savybes. Iš čia kyla ir projekto pavadinimas „Įvykių horizontas“ – šis astrofizikoje vartojamas terminas apibūdina regioną aplink juodąją bedugnę, iš kurio negali ištrūkti net šviesa.
„Šio projekto juodosios bedugnės metaforą įkūnija pats meno kūrinys, kuris perkeltine prasme neleidžia iš jo ištrūkti šviesai – šviesa šiuose kūriniuose „įkalinama” visomis įmanomomis prasmėmis: kaip iliuzija, kaip tiesioginis šaltinis, kaip pagrindinė tema, kaip metafora“, – pasakoja menininkė.
Todėl „Įvykių horizonto” kūrinių pavadinimuose slepiasi astronomijoje bei fizikoje žinomi terminai, paralelės, susijusios su šviesos objektais, arba kartais autorei asmeniškos asociacijos su neaprėpiamomis šviesos pasaulio platybėmis.
Naujuose darbuose Inga Noir išlaiko ir jos kūrybai būdingą baltiškąjį motyvą, tik šioje parodoje baltiški simboliai išryškinami ne per tautiškumą, o per kontrastą. Vis dėlto neonine šviesa švytintys senosios kultūros simboliai sukuria ne prieštaros, o veikiau praeities ir šių laikų suderinamumo jausmą.
Parodos atidarymo metu skambės sunkiosios roko muzikos grupės „Speak Of The Devil“ naujojo eksperimentinio projekto „Digital Devil” muzika, artima „synthwave“ stilistikai – elektroninės muzikos žanrui, kuris daugiausia siejamas su 1980-ųjų veiksmo, mokslinės fantastikos ir siaubo filmų garso takeliais. Būtent šis muzikos projektas Ingai Noir suteikė pirmąjį stimulą įgyvendinti ilgą laiką mintyse brandintą idėją tapybą jungti su šviesos dizainu. Sukūrusi grupės albumo viršelį su neoninių šviesų motyvu autorė sumanė tapyti „neoninius“ paveikslus, kurie paskatino dar vienu nauju kampu pažvelgti į šviesą tapyboje ir organiškai įsiliejo į menininkės eksperimentus su realia šviesa.
Inga Noir sako, kad ši paroda – eksperimentas. Gavusi finansavimą projektui „Įvykių horizontas“ įgyvendinti autorė turėjo galimybę šviesą savo kūryboje naudoti visapusiškai – dėl to parodoje yra tokia įvairovė technikų ir stilių. Tai, anot menininkės, yra pagrindas tolimesnei kūrybai, derinant šviesos technologijas su tapyba.
Projektą „Įvykių horizontas” finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Paroda vyks iki lapkričio 6 d.
Adresas: „GODÒ galerija“, Malūnų g. 6A-12, Vilnius, LT-01200.
Įėjimas nemokamas.
Apie autorę:
Inga Noir Mrazauskaitė yra baigusi studijas Vilniaus dailės akademijoje, Architektūros ir dizaino fakultete, Dizaino katedroje. 2009 m. įgytas Dailės bakalauro laipsnis (su atžymėjimu už novatoriškumą ir estetiką), 2011 m. – Dailės magistro laipsnis (gauta Swedbank įsteigta premija jaunajam menininkui).
2019 m. Inga Noir Mrazauskaitė kartu su menininku Andriumi Makare Makarevičiumi įkūrė „SinThesis Gang“ meno judėjimą ir yra jo narė.
Nuo 2020 m. Inga Noir Mrazauskaitė yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė.
– – –
Parodos “Įvykių horizontas” anotacija
Naujausias Ingos Noir Mrazauskaitės projektas tikras (dar vienas) kūrybinis proveržis. Jos pomėgis jungti archajiškus, kolektyvinėje pasąmonėje glūdinčius archetipinius vaizdinius su šiuolaikybe įgauna vis didesnį pagreitį. Iliuzoriškosios tapybos įvaldymą, nenuginčijamą meistrystę ir kruopštumą dar sykį paliudija fosforiniais dažais nutapyti ir tuo pačiu LED lempas imituojantys paveikslai.
Šioje jos serijoje nesutiksime žmonių. Tad žiūrovas pakviečiamas į tiesioginę akistatą su šviesa. Menininkės naujųjų kūrinių priėmimas kupinas nuostabos. Žvelgdami į reljefinį paveikslą jau esame susidomėję, bet staiga uždegta šviesa atskleidžia šešėlių misteriją, o tamsoje „išsilukštena“ dar vienas paveikslų sluoksnis.
Šie I. Noir Mrazauskaitės kūriniai labai neįprasti „įprasto“ (įrėminta drobė) tapybos paveikslo ir performatyvių instaliacijų junginiai. Vieną paveikslą išjudiname timptelėdami už virvelės, kitas, rodos, leidžia mums patirti nežemiškos būtybės prisilietimą. Dar vienas, įjungus šviesą, pradeda šnabždėti baltiškąjį užkalbėjimą.
Dar vienas gurmaniškas derinys – baltiškieji simboliai, pačios autorės sumeistrauti iš LED lempų. Toks folkšokas autorės atliktas su giliu išmanymu ir didele pagarba tiek praeičiai, tiek ir naujausioms technologijoms. Tą ir norėčiau pabrėžti – nors Ingos Noir naujoji serija smarkiai interaktyvi, teikianti pramogą, tačiau kiekvienas efektas išgautas argumentuotai, pagrįstai ir savyje talpina gilų turinį.
Serijoje autorė remiasi astronomijos žiniomis, seka naujausius mokslo atradimus, domisi lietuvių mitologija, šviesos poveikiu žmogui – psichologija, įtraukia nepriklausomybės pradžios auros su visais to laikmečio spalvingais akordais ir iš viso šio savo interesų ir vertybių pasaulio išgauna nedalomą kūrybinį pasaulį.
Autorė pasakoja apie šį projektą kaip tam tikrą nuotykį, avantiūrą, netikėtą posūkį, tačiau ši jos kūrinių linija – dar vienas absoliučiai organiškas kūrybinis etapas. Nuolatos eksperimentuojanti ir niekada savęs kūryboje neišduodanti menininkės prigimtis išlydį žiūrovą, kupiną nekantrumo ir smalsos – į ką išsivystys šie eksperimentai ateityje?
Menotyrininkė Austėja Mikuckytė-Mateikienė