Šiais metais šiuolaikinio meno mugėje ArtVilnius’26 (spalio 2-4 d. Litexpo) „GODÒ galerija“ pristato dvi savarankiškas, tačiau kontekstualiai besijungiančias ekspozicijas – menininkų Giedriaus Jonaičio, Džinos Jasiūnienės ir menininko iš Austrijos Martin Gredler bendrą ekspoziciją zoomorfine tema bei menininko Andriaus Makarevičiaus solo projektą „Portalas 2.0“.

Mus rasite stende 5.21.

Giedrius Jonaitis zoomorfinę temą nagrinėja pasitelkdamas savo platų meninį arsenalą. Litografijų meistru vadinamas menininkas, savo kūryboje jungiantis siurrealistines kompozicijas ir precizišką realistinę manierą, parodoje pristato naujausias litografijas, kuriose fantasmagoriškai pranyksta ribos tarp žmogaus ir gyvūno pavidalo. Šį dviejų pradų susidvejinimą, tik nestokodamas šmaikštumo, autorius tęsia ir naujausioje perkurtų lito banknotų serijoje. Čia ant banknotų pavaizduotos istorinės asmenybės virsta žvėrimis, o šiam meniniam veiksmui autorius turi net ir moralinį pagrindą –  1991-2007 metais jis kūrė litų banknotų dizainą. Atpažįstami istorijos veidai, pakeitę savo pavidalą, išlaiko ankstesnį charakterį ir net bruožus, tačiau kartu tampa savotiškais alternatyvios istorijos personažais, įkūnijančiais Jonaičio saviironiją (juk kai kurie perpiešti banknotai buvo kurti jo paties) ir gebėjimą jungti detalaus piešinio meistrystę su ekspresija bei atsitiktinumu. Šią pastarąją, energingą ir momentišką, piešimo manierą menininkas demonstruoja ir savo piešiniuose. Stende taip pat atsiranda ir objektai-iškamšos, kuriuose atsiskleidžia autoriui būdingas humoras, išradingumas ir pomėgis kūryboje naudoti iš pirmo žvilgsnio nesuderinamus dalykus: geležinis vilkas, perkurtas į pusiau istorinį, pusiau futuristinį žvėrį, kiti aprišarvavę bei lazeriniu žvilgsniu erdvę skrodžiantys ar iš šnervių dūmus pučiantys žvėrys.

Svečias iš Zalcburgo Martin Gredler, grafikos dirbtuvių „Grafische Werkstatt im Traklhaus“ gimtajame mieste įkūrėjas, pristatys šiuolaikišką požiūrį į litografiją. Autorius litografijos metodą naudoja ne tik kaip reprodukavimo techniką, bet ir kaip savitą išraiškos formą: autorius kuria vienetinius atspaudus, pasitelkdamas ne vieną, o daugybę akmenų. Keli sluoksniai (kai kuriuose atspauduose jų net iki 50) vienas ant kito dengia pirminius piešinius, taip spaudinyje formuodami gylį ir erdvę. Spaudos presas čia nebėra reprodukcijos įrenginys – jis tampa mechaniniu teptuku. Įdomu tai, kad pristatomoje kūrinių serijoje atsiranda ir netiesioginis iškamšų motyvas – darbuose naudojami vaizdiniai, susiję su autoriaus ilgalaikiu domėjimusi privačiomis bei muziejinėmis iškamšomis, tyrinėjant ribą tarp „gyvo“ ir „mirusio“, mokslinio tikslumo ir atstumiančio turinio.

Džina Jasiūnienė savo litografijų serijai įkvėpimo semsis iš 1860 m. išleistos gamtos enciklopedijos Life of Animals by Alfred Edmund Brehm, kuriai iliustracijas kūrė žymus to meto vokiečių dailininkas grafikas Gustav Mutzel (1839-1893). Jo kūriniai pasižymėjo ypatingu kruopštumu, anatominiu tikslumu ir iki šiol yra vertinami kaip geriausi klasikinės gamtinės iliustracijos pavyzdžiai. Savo litografijose autorė sieks atkartoti šią ypatingą gamtos vaizdavimo manierą, kurioje kartu dera ir mokslinis tikslumas, ir dekoratyvumas, ir fantazijos elementai, kurie į gamtos pasaulį leidžia pažvelgti dar plačiau.

Gretimame galerijos stende bus eksponuojami naujausi menininko Andriaus Makarevičiaus tapybos darbai iš ciklo „Portalas 2.0“. Portalas – vienas iš stoties rajono simbolių, žymioji instaliacija, tiesiogine transliacija sujungianti Vilnių ir Liubliną, – autoriaus kūryboje išplečiamas iki metafizinės reikšmės: tai slenkstis, jungtis tarp Vilniaus stoties rajono ir anapusybės, tarp dabarties aktualijų ir praeities šešėlių, tarp faktinės tikrovės ir nuojautų. Naujausiuose tapybos darbuose išlieka atpažįstama Makarevičiaus raiški potėpio maniera ir tris juosteles dėvinčių stoties rajono gyventojų – žmonių ir balandžių – fantasmagoriški siužetai, tačiau dar ryškiau atsiskleidžia siurrealumo įtampą kurianti erdvės (ar tuštumos) ir tikrovės (ar iliuzijos) dimensija, o keistumo ir neapibrėžtumo jausmą sustiprina vis išnyranti dar intensyvesnė, beveik neoninė spalvinė paletė, tarytum klaidinanti žiūrovą: ar šios netikros, sintetinės realybės kūrėjas yra Makarevičius, ar vaizdinius generuojantis Portalas.

Abi galerijos ekspozicijos tarsi formuoja du polius – gyvūniškąjį ir žmogiškąjį. Vis dėlto tiek Jonaičio, Gredlerio ir Jasiūnienės kuriami gyvūnai, tiek Makarevičiaus tapybos personažai nėra tiesioginės tikrovės atspindžiai: jie balansuoja tarp atpažįstamos realybės ir vaizduotės. Vienoje stendo pusėje žvėrys įgyja mitinių ar fantastinių bruožų, kitoje – žmonės tampa keistais, beveik siurrealistiniais miesto peizažo veikėjais. Taip „GODÒ galerijos“ pristatomos ekspozicijos susikerta bendroje ribinėje įtampoje tarp realybės ir fikcijos.

Daugiau informacijos apie mugę: https://artvilnius.com/lt/