Spalio 8–30 d. Vilniaus meno erdvė „GODÒ galerija“ pristato Martin Gredler (Austrija), Džinos Jasiūnienės ir Giedriaus Jonaičio jungtinę parodą „Beware of Beasts” (Saugokitės žvėrių), kurioje skirtingas menines kalbas apjungia zoomorfinė tema, o jos pagrindu tampa litografija – daugiau nei 200 metų istoriją menanti, daug rankų darbo reikalaujanti plokščiosios spaudos technika.
Parodos atidarymas: spalio 8 d., 19 val.
Trys skirtingos meninės prieigos apmąsto gyvūnų vaizdavimo naratyvą: nuo subtilių, tradicinių piešinių ant akmens ar realistiškų fantasmagoriškų vaizdinių iki intensyvios, eksperimentinės grafikos raiškos – paroda šmaikščiai ir švelniai tyrinėja tapsmą ir nykimą, virsmą ir kerus, intenciją ir atsitiktinumą, taip kurdama dviprasmišką tikrovę.
Menininkas iš Zalcburgo Martin Gredler, grafikos dirbtuvių „Grafische Werkstatt im Traklhaus“ gimtajame mieste vadovas, litografiją naudoja ne kaip reprodukavimo priemonę, o veikiau kaip savarankišką, tapybai ir koliažui artimą kūrybos raišką.
Sudėtingo ir rafinuoto proceso metu Gredler kuria vienetinius atspaudus, kuriuose vaizdas gimsta iš daugybės litografinių akmenų ir spaudos sluoksnių. Kai kuriuose kūriniuose jų susidaro net iki penkiasdešimties. Pirminiai piešiniai palaipsniui pasislepia po naujais sluoksniais, taip sukurdami gylio ir erdvės pojūtį, o spaudos presas tampa savotišku mechaniniu teptuku.
Menininko kūryboje zoomorfinė tema atsiranda per iškamšų motyvą. Ilgalaikis domėjimasis privačiomis ir muziejinėmis iškamšomis, sukurtomis moksliniais tikslais ar kaip trofėjai, tampa vienu pagrindinių jo litografijų motyvų. Objektai atsiduria tarp „gyvo“ ir „mirusio“, mokslinio tikslumo ir nejaukumo. Šią įtampą Gredler perkelia ir į pačią vaizdo sandarą: laisvu, ekspresyviu piešiniu jis fiksuoja muziejų iškamšas, jungia jas su abstrakčiais motyvais, spontaniškais štrichais, paskirais vaizdais, kartais įterpdamas vaiko piešinį ar mechanizmo brėžinį. Atpažįstami objektai ima veikti naujuose, tarpusavyje sunkiai paaiškinamuose ryšiuose, čia nugrimzdami į antrą planą, čia vėl netikėtai tapdami pasakojimo ašimi. Tokiu būdu Gredler vaizdą sluoksniuoja ne tik techniškai, bet ir prasmėmis. Iškamšų dokumentacija veikia kaip impulsas atverti tirštą vaizdinių srautą, tiesa, kartais keisti autoriaus kūrinių pasakojimai prasideda dar realybėje – kas galėtų patikėti, kad muziejaus archyvuose aptikta beždžionė iš tiesų rankose laikė kažkieno jai įduotą burokėlį?
Džina Jasiūnienė savo litografijose atsispiria nuo XIX a. gamtinės iliustracijos tradicijos, o konkrečiu jos šaltiniu tampa gamtos enciklopedija „Life of Animals by Alfred Edmund Brehm“. Vokiečių dailininko ir grafiko Gustav Mutzel (1839-1893) enciklopedijai kurtos iliustracijos pasižymėjo ypatingu kruopštumu, anatominiu tikslumu ir dekoratyvumu, todėl iki šiol yra vertinamos kaip vieni ryškiausių klasikinės gamtinės iliustracijos pavyzdžių. Jasiūnienė perima šią gamtos vaizdavimo estetiką, tačiau ją transformuoja – mokslinis tikslumas čia susijungia su fantazijos elementais, o aiški riba tarp faunos ir floros pamažu išnyksta. Gyvūnai ir augalai tampa vienu organizmu: laumžirgis gali įgauti artišoko galvą, o jūrų arkliukas – laumžirgio sparnus.
Autorė išlaiko enciklopedinei iliustracijai būdingą stebėjimo ir fiksavimo manierą, todėl net patys netikėčiausi deriniai atrodo kruopščiai ištirti. Tikslus piešinys sukuria keistą atpažinimo pojūtį – nors akivaizdu, kad tokio gyvūno gamtoje nėra, akimirkai jis atrodo lyg galimas. Būtent šis tiksliai pavaizduoto ir neįmanomo derinys Jasiūnienės darbuose ir yra toks paveikus: fantastiniai padarai pateikiami taip ramiai ir tiksliai, tarytum jų egzistavimas čia savaime nieko nestebintų.
Giedrius Jonaitis, litografijų meistru vadinamas menininkas, savo kūryboje jungiantis siurrealistines kompozicijas ir precizišką realistinę manierą, parodoje pristato litografijas, kuriose fantasmagoriškai pranyksta riba tarp žmogaus ir gyvūno pavidalo. Šį dviejų pradų susidvejinimą, tik nestokodamas šmaikštumo, autorius tęsia pasitelkdamas ir pastaruoju metu jo ypač pamėgtą piešinį. Naujausioje jo perkurtų lito banknotų serijoje ant pinigų pavaizduotos istorinės asmenybės virsta žvėrimis, o šiam meniniam veiksmui autorius turi net ir moralinį pagrindą – 1991-2007 metais jis kūrė litų banknotų dizainą. Kartą menininkas 10 litų kupiūros asmenybes – Darių ir Girėną – jau buvo pavertęs katinais, o šįkart ši transformacija apima visą banknotų ikonografiją. Atpažįstami istorijos veidai, pakeitę savo pavidalą, išlaiko ankstesnį charakterį ir net bruožus, tačiau kartu tampa savotiškais alternatyvios istorijos personažais, įkūnijančiais Jonaičio saviironiją ir gebėjimą jungti detalaus piešinio meistrystę su ekspresija bei atsitiktinumu. Šią pastarąją, energingą ir momentišką, piešimo manierą menininkas demonstruoja ir kituose savo eksponuojamuose piešiniuose.
Nors Jonaitis, Jasiūnienė ir Gredler dirba skirtingais būdais, jų kūriniuose gyvūnas nuolat išsprūsta iš savo įprasto pavidalo – tampa fantazijos personažu, keistu muziejaus liudininku ar būtybe, įgijusia žmogiškų bruožų. Šių skirtingų meninių požiūrių ir estetikų susitikimas vienoje erdvėje kuria keistą atmosferą, o gyvūnų motyvai, keliaudami iš vieno kūrinio į kitą, ima kurti mįslingą ir sodrią istoriją.
Parodos metu taip pat bus pristatoma Martin Gredlerio knyga „Lietuviška istorija“ (A Lithuanian Story). Leidinys pasakoja apie ilgus metus besitęsiantį menininko ryšį su Vilniumi ir gyvybinga jo meno bendruomene. Prasidėjęs nuo litografijos dirbtuvių Vilniaus dailės akademijoje šis ryšys išaugo į nuolatinį bendradarbiavimą, draugystes, parodas bei susitikimus su menininkais. Vilnius taip pat tapo svarbiu impulsu Gredlerio kūrybos pokyčiui – tradicinė grafika pamažu užleido vietą laisvesniam, sluoksniuotam kūrybos būdui, iš kurio gimė vienetiniai grafikos atspaudai. Knygoje pristatomos dvi grafikos serijos, sukurtos menininkui daugybę kartų lankantis Vilniuje, ir apmąstomas šis ilgus metus trunkantis meninis dialogas bei ryšys, užsimezgęs per vietą, susitikimus ir kūrybinį bendravimą.