EGREGORIADA: kaip lietuvių menininkai laviravo ezoteriniais labirintais

Nemigos kamuojama mūza blaškosi pasąmonės labirintuose. Ji keliauja be žemėlapio – vedama nuojautos, intuityviai ir spontaniškai pasirinkdama lemtingus posūkius. Ją lydi tiek žaižaruojantis nerimas, tiek instinktyvus pasitikėjimas. Po jos chitono klostėmis slypi siūlų ritinėlis, vis išsivyniojantis ir žymintis tiek nueitą kelią, tiek kryptį atgal. Besiraizgančių siūlų bangų ir kilpų tėkmėje ima ryškėti poezijos eilės su vis pasikartojančiu žodeliu – EGREGORE…

Iš Senovės Graikijos ataidintis terminas egregore apibūdina kolektyvinės pasąmonės sukurtą būtybę – koncepciją, plačiai paplitusią Vakarų ezoterikoje. Okultinėje tradicijoje egregore suvokiama kaip žmonių grupės minčių, emocijų ir intencijų manifestacija, neturinti fizinio kūno, bet egzistuojanti idėjiniame ar dvasiniame lygmenyje. Tai savotiškas kolektyvinės energijos įsikūnijimas – nematoma substancija, gimstanti iš bendro dėmesio ir tikėjimo.

GODÒ  galerijoje, jungtinėje parodoje, eksponuojami 12 kūrėjų kolaboraciniai darbai, kuriuose įamžinama egregore idėja materialiose formose.

Kūrybos procesas kaip komandinis vaizduotės žaidimas

Parodoje bendradarbiaujantys menininkai egregore idėją perkelia į kūrybinį lygmenį. Jų tarpusavio kolaboracija tampa ne tik metodiniu principu, bet ir simboliniu veiksmu – bendros vaizduotės iššaukimu. Kiekvienas kūrinys gimsta kaip daugiabalsis darinys: vienas menininkas pradeda, kiti pratęsia, keičia, reinterpretuoja, kol idėja įgauna pavidalą. Tokiu būdu atsiranda savotiškas „kolektyvinio autoriaus“ fenomenas, kai kūrybos procesas tampa egregore materializacija – bendra energija vienija visus dalyvius ir kūrinius.

Kūrinių koncepcijos išpildomos per tarpdisciplininius vaizduotės pratimus, pasitelkiant įvairiausias medžiagas ir technikas: tapybą, grafiką, fotografiją, koliažą, skulptūrą, keramiką bei tekstilę. Vaizdas formuojamas eklektiškomis kompozicijomis, džaziškais potėpiais ir kontrastingais tekstūrų sąskambiais. Šie paviršių dialogai kuria vientisą vizualinį ir taktilinį ritmą, aidintį per parodos erdvę, tarsi kūriniai patys generuotų savitą energetinį biolauką.

Kolektyvinės pasąmonės manifestacija

Kūrinių visumoje išnyra pasikartojantys mistiniai personažai, nukeliantys žiūrovą į kuriamos pasakos plotmes. Besimorfuojančios žmogystos, archetipiniai gyvūnai ir mitologinės chimeros išdykauja liminaliame sūkuryje, jungiančiame apčiuopiamą ir mistinį pasaulius. Istorijos tėkmėje chimeros ir kiti hibridiniai padarai dažnai veikė kaip ribų sergėtojai – būtybės, saugančios trapų balansą tarp fizinės realybės ir antgamtinės erdvės. Senovės Egipte jos simbolizavo gyvūniško, žmogiško ir dieviško prado jungtį, o tokių hibridų atvaizdai leido bendruomenėms įamžinti savo kolektyvines būsenas į nežemiškai žemiškas formas. Šie vaizdiniai tampa bendros pasąmonės išraiška – troškimų, baimių ir instinktų energija, įsikūnijusia kūriniuose.

„Egregoriada“ paroda – ezoterinis epas, atpasakojantis herojinius žmogaus kūrybos siekius bei bendrų pastangų galias. Čia kūryba tampa kolektyvinio proto ritualu, kuriame kiekvienas prisilietimas prie medžiagos kuria naują sąmonės sluoksnį. Tai pasakojimas apie jungtį – tarp menininkų, medžiagų ir žiūrovo – kurioje materializuojasi mistinė idėjinė būtis.

Dalyviai: Agnė Juršytė, Artūras Arce Rožkovas, Aušra Niauronytė, Darius Vaičekauskas, Eglė Pakšytė, Gediminas Endriekus, Gerda Pomarnevska, Kotryna Koncevičiūtė, Rolandas Pocius, Tomas Terekas, Vaidas Tamošiūnas, Vita Lemežienė.

Teksto autorė: dailėtyrininkė Karolina Kupstaitė

Parodos atidarymas: lapkričio 7 d. 18.13 val.

Paroda vyks iki lapkričio 29 d.; parodos lankymas nemokamas.

– – –

Galerijos adresas: Malūnų g. 6A, Vilnius.

Galerijos darbo laikas: II-V 13:00-19:00, VI 12:00-18:00.