Siekdama atgaivinti gilias Užupio miniatiūrų parodų tradicijas Vilniaus meno erdvė „GODÒ galerija“ pristato grupinę mažų paveikslų parodą Formatas’20, subūrusią per 20 žymių Lietuvos menininkų. Dėl didelio lankytojų susidomėjimo paroda pratęsta iki gegužės 29 d.
Organizatorių teigimu, ši paroda yra skola už praeitus, 2020-uosius metus – laiką, kuomet galerijos užsidarė, parodos nevyko arba veikė įvairiais virtualiais ir nuotoliniais būdais. Kentėjo ir kūrėjai, ir žiūrovai.
Lietuvos žinomi menininkai, daugiausia tapytojai, atradę savo braižą ir įtvirtinę požiūrį į kūrybos procesą bei aplinką, buvo kviesti „kalbėti“ mažo, dydžiu riboto darbo būdu. Kvietime nurodyta, kad bent viena paveikslo kraštinė neturi viršyti dvidešimties centimetrų – taip ir kilo parodos pavadinimas.
Tai tarsi užsidarymo formatas (užsidarymo į „kambarį“, ir tokiam kambariui sukuriama, pritaikyta mažų paveikslų kolekcija), atsiskyrimo nuo visuomenės erdvė, kurioje teko laukti, budėti, stebėti. Parodos kuratorės Aistės Gabrielės Černiūtės įsivaizdavimu, kviestiniai autoriai tokiame formate turėtų realizuoti savo matymo ir mąstymo esenciją. „Norėjosi, kad autoriai kurtų svarbiomis sau temomis, neprimesti to, kas visai nerūpi ar nepatogu, kai jau ir taip gyvenimas suvaržytas. Daugelis turi savo viso gyvenimo asmeninius kūrybinius (dvasinius, poetinius, kasdienybėmis persmelktus) ieškojimus“, – sako ji.
Parodos rengėjų tikslas yra pateikti stilistinę ir pasaulėžiūrinę įvairovę, ieškant žingeidaus ir išsilavinusio žiūrovo, linkusio susitikti su skirtingomis dailininkų kartomis, įvairių mokyklų įtakomis.
Realizmas ir magija, daugiaveidis ekspresionizmas, intelektualus simbolizmas ir ženklus minimalizmas, abstrakcijos galia – visa tai „GODÒ galerijoje“.
Parodoje dalyvauja Romualdas Balinskas, Rebeka Bruder, Ramūnas Antanas Čeponis, Aistė Gabrielė Černiūtė, Živilė Jasutytė, Onutė Juškienė, Lena Chvičija, Kristina Kurilionok, Arvydas Martinaitis, Jūratė Mykolaitytė, Kristina Norvilaitė, Vanda Padimanskaitė, Vitalija Petraitytė, Vidas Poškus, Kostas Poškus, Augustė Santockytė, Mindaugas Skudutis, Adelė Liepa Kaunaitė, Audronė Petrašiūnaitė, Eugenijus Varkulevičius-Varkalis, Eglė Velaniškytė, Nijolė Vilutienė.
Mažame formate kuriantys menininkai kalba sau svarbiomis temomis, atskleidžia bendras patirtis, kuria asmenišką atmosferą, kiti nagrinėja šiandienines aktualijas.
Autorė Adelė Liepa Kaunaitė savo atrinktą mažų paveikslų kolekciją vadina „Tylos Miestu“. Aliejumi ant medžio tapyti kūriniai yra įkvėpti gamtos. „Dabar kuriu ir gyvenu gamta, – sako autorė. – Atspirties taškas yra nejaučiamoji patirtis. Menininką įkvepia viskas, ir viskas yra patirtis. Ieškok ir rasi! Nesivadovauju srovėmis, kuriu savitą savą pasaulėžiūrą.“
Menininkas Mindaugas Skudutis, mėgstantis tradicinę molbertinę tapybą (jis laikomas Lietuvos tapybos klasiku), tapo ne tik ant įprastos drobės, kurią pats gruntuoja ir pasiruošia pagal senoviškas tradicines technologijas, bet ir mėgsta „pajuokauti“. Parodoje jis pristato laikrodžius, kuriuos kuria jau pusę savo amžiaus ir kurių siužetai ironiškai nepatogūs, linksmi ar šiek tiek keisti. „Šioje kolekcijoje tegul žiūrovas neieško labai gilių minčių, globalių temų, – sako autorius. – Tai fantazijos žaidimai, didele dalimi humoristiniai.“
Tuo tarpu autorė Rebeka Bruder savo miniatiūrų kolekcijoje kalba apie reikšmingiausius 2020-ųjų metų įvykius, tokius kaip pandemija, „Black Lives Matter“ protestai, sprogimas Beirute ir pan. Tapyboje menininkė stengiasi išlaikyti visas tradicines technologijas, kurių pagalba formuoja savitą, beprecedentį stilių: potėpį ant drobės transformuoja į pastozišką aliejinių ar akrilinių dažų kvadratėlį. Šioje kolekcijoje menininkės autorinė technika persipina su hiperrealistine tapyba, kuri sukonkretina pasirinktas temas.
Tapytoja Vitalija Petraitytė savo eksponuojamoje kolekcijoje nagrinėja emocinius santykius su aplinka ir savimi. Ji teigia, kad žmogui labiausiai reikia dvasinės ramybės. „Manau, kad linkstu į abstrakciją, – sako menininkė. – Kai darbai lengvi, tai tylos daugiau, santykis su aplinka ir savimi ramus. Tapau be jokių išankstinių nuostatų. Mintyse dėlioju spalvas, klausau nuojautos. Sąmoningai vengiu piešinio, konkretaus vaizdo ar daikto, kuris išduoda tikrąją nuotaiką. Naudojuosi tik emocine išraiška.“ Autorė yra ištikima aliejiniams dažams, daug eksperimentuoja su sluoksniškumu, peršviečiamumo galimybėmis, reljefiškumu.
Tapytojas Ramūnas Čeponis parodoje pristato ciklą „Horizontas“, kuris minimalistiškai ir filosofiškai brėžia liniją tarp mąstymo ir nemąstymo, tarp Dievo ieškojimo ir Dievo atsižadėjimo. Menininkas, kurį inspiruoja Ikonų tapyba, egzistencinė abstrakcija, minimalistinė skulptūra, grigališkasis choralas ir krikščionybė, sako, kad horizontas veda į amžinuosius egzistencinius klausimus „Būti ar nebūti“, meilės, nuopuolio, kančios, džiaugsmo, aukojimo, vilties, šviesos-tamsos temas.
Tapytoja Lena Chvičija pasakoja, kad jau ne pirmus metus mėgaujasi sutemomis, stebi, tyrinėja ir vaizduoja naktį bei visas šiam paros laikui būdingas trasformacijas, mįsles ir paslaptis. Visa tai atsispindi ir jos miniatiūrose „Mėlyna tamsėja iki tikroviškų sutemų, ir jei žiūrovas jaučia baimę, tai tik dėl to, kad tamsoje formos kinta, kinta formų masteliai ir atstumai. Viskas tarsi ima alsuoti abstrakčiai nenusakomais potyriais. Gal tai užuominos į miesto peizažus tamsoje. Vilnius… Jis toks“, – sako autorė.
Menininkė Augustė Santockytė, kolekcijoje pristatanti aštuonis vienodo formato paveikslus, tapytus akrilu ant drobės, paliečia moters temą. Jos kūriniuose – mergina, motina, dukra ir gėlės, kurios simbolizuoja moters kūno plastiką, moteriškumą. Paveiksluose vyrauja moters kūno ir gėlių trapumo, jautrumo, kančios motyvai. Gvildenami tuštybės ir beprasmybės elementai. Ribos tarp savęs sunaikinimo ir išgelbėjimo, paverčiant save moterimi-lėle. „Labiausiai priimtinas kūrybos stilius – poetinis realizmas, hiperrealizmas. Fotografiškai atkartoti pavienius elementus yra gan „šaltoka“. Poezija, siurrealizmo elementai hiperrealizmą padaro gyvesnį bei kalbantį mano vidine pojūčio kalba“, – pasakoja autorė.
Tuo tarpu menininkui Eugenijui Varkulevičiui-Varkaliui miniatiūrų kolekcijoje rūpi krikščioniškas požiūris į gamtą. Čepkelių raistas, Žemaitijos pelkės, Nemunas, Nėris – tai vietos, kurios labai svarbios autoriui. „Pelkės apskritai įkvepia, – sako jis. – Pagrindinis kūrybos stilius, meno srovė, pasaulėžiūra, net filosofija yra Gamta. Viskas yra Gamta. Ir kūrybos atspirties taškas yra gamta. Ir, žinoma, Šviesa.“
Parodos partneris – Molėtų dailės galerija.
Įėjimas nemokamas.
Galerijos adresas: Malūnų g. 6A, Vilnius.