Vasario 6 d. (penktadienį), 18 val., Vilniaus meno erdvė „GODÒ galerija“ tęsia kasmetinę vasario tradiciją ir pristato grupinę tapybos parodą „HEDONIZMAS.LT“, tyrinėjančią hedonizmo vaidmenį šiuolaikinėje lietuvių kūryboje. Kaip ir kasmet, paroda dedikuojama šviesaus atminimo tapytojui Aleksandrui Vozbinui.

Senovės Graikijoje atsiradusi hedonizmo teorija teigia, kad malonumas yra esminė žmogaus gyvenimo vertė, galutinis tikslas ir vienintelis gėris. Vis dėlto tiek teorijos ištakose, tiek šiuolaikinėje kultūroje hedonizmas suvokiamas nevienareikšmiškai: jis gali būti siejamas ir su išmintingu savęs pažinimu bei pusiausvyra, ir su perdėtu mėgavimusi, paradoksalia prabanga, ir su kasdieniu mažų džiaugsmų rituališkumu.

Kasmet suburdama vis kitus menininkus parodos kuratorė Lena Chvičija plėtoja hipotezę, kad hedonizmo samprata gali būti glaudžiai susijusi su tautiniu mentalitetu ir kultūrine savivoka. „HEDONIZMAS.LT“ kviečia lankytojus pažvelgti į malonumų temą lietuviškojo konteksto akimis: kiek hedonistinis požiūris yra aktualus šiuolaikinei lietuvių tapybai? Ar jis veikia kaip kūrybinis impulsas, ar kaip subtilus, vizualiai užkoduotas motyvas? Kaip šis impulsas atsiskleidžia tapytojo praktikoje, ir kokiomis formomis jis įsikūnija galutiniame kūrinyje – drobėje? Parodoje akcentuojamos skirtingos hedonistinės tapybos dimensijos: tema ir jos interpretaciniai sluoksniai, filosofinis ir literatūrinis kontekstas, nuotaikos ir jusliniai pojūčiai, spalvų ir faktūrų ekspresija, asmeninės menininko patirtys, kurios neretai tampa savotiškais malonumo „kodais“ tapyboje.

Šių metų parodos autoriai: Romualdas Balinskas, Martynas Gediminas, Agnė Juškaitė, Viačeslavas Jevdokimovas-Karmalita, Inga Noir Mrazauskė, Audronė Petrašiūnaitė, Aleksandras Vozbinas (1958-2021).

Paroda siekia ne tik parodyti hedonizmo įvairovę lietuvių tapyboje, bet ir paskatinti žiūrovą permąstyti malonumo svarbą kasdienybėje, kultūroje ir vizualinio meno lauke. Lankytojai kviečiami įsitraukti į atvirą diskusiją – pasvarstyti, kaip hedonizmas reiškiasi jų pačių gyvenime, kokias formas jis įgauna, ir kokias vertes atskleidžia. Nuo parodos tradicijos ištakų – 2021 metų – lankytojai kviečiami įamžinti savo asmeninį hedonizmą kasmet pildomoje knygoje, o sukauptos mintys tampa savotišku kolektyviniu „lietuviškojo“ hedonizmo žemėlapiu.

Paroda vyks iki kovo 7 d.; lankymas nemokamas.

Paroda yra šiuolaikinio meno iniciatyvos „SU-MENĖK 2026“, kurią organizuoja „Neakivaizdinis Vilnius“, programos dalis.

Vasario 14 ir 21 d. 15 val. ekskursija po parodą „HEDONIZMAS.LT“ su kuratore Lena Chvičija. Ekskursijos metu bus aptariama hedonizmo saprata šiuolaikinėje lietuvių tapyboje ir jos ryšys su kultūrine savivoka, kasdieniais ir kūrybiniais malonumo ritualais bei asmeninėmis patirtimis.

Tradiciškai parodoje „HEDONIZMAS.LT“ autoriai atskleidžia, kur slypi jų asmeninis hedonizmas.

R. Balinskas pirmiausia kelia klausimą apie malonumo vertę ir sąmoningai tolsta nuo paviršutiniško malonumo sampratos. „Klasikinis hedonizmas dažnai siejamas su trumpalaikiu pasitenkinimu. Tačiau ar tai, kas trumpalaikiai tenkina, negali turėti gilesnės vertės? Galbūt tas momentinis malonumas yra tarsi kibirkštis, kuri įkvepia ir praturtina gyvenimą, nepaisant

jo trumpaamžiškumo? Ir tikrai tai ne apie seksą, valgį ar šilto vėjelio glostomą kūną prie jūros. Man labiau priimtinas Epikūro mokymas, kur malonumas suprantamas ne kaip trumpalaikis juslinis pasitenkinimas, bet kaip sielos ramybė ir proto būsena be kančios ir baimės. Toks idealistinis laimės apibrėžimas“, – sako jis.

Visai kitu, bet ne mažiau introspektyviu keliu hedonizmą apibrėžia A. Juškaitė. Jai tai – gebėjimas pasitraukti. „Atsiriboti, bet taip, kad neskaudinčiau savęs, kitų. Gi yra dalykų, nuo kurių atsiriboti niekuomet nepavyks, – kas aš tuomet būčiau… Pasitraukimo vieta – kelias. Ar via Podiensis atkarpa, ar kelias iš Kupiškio į Plundakus. Visur yra kelių, takelių, kuriais gera eiti. Grožėtis ir dėkoti Dievui už tai, ką sukūrė. Ką man gyvenime leidžia matyti, patirti. Vien už tai, kad vis dar galiu eiti“, – sako ji.

Tuo tarpu I. Noir Mrazauskė hedonizmą nusako lakoniškai, bet egzistenciškai talpiai: „Gyvenimo prasmė yra gyventi.“

Šiai minčiai savotiškai artimas ir M. Gedimino hedonizmas. „Myliuosi su gyvenimu ir man gera“, – sako jis.

A.Petrašiūnaitė, galvodama apie hedonizmą, pirmiausia vardija jutimines patirtis: „Kvėpuoti. Būti gyva. Tapyti. Glostyti katino kailį. Klausyti, kaip lyja lietus. Ir krenta. Raudoni vyno lašai. Naktyje“.

Tuo tarpu Viačeslavas Jevdokimovas-Karmalita hedonizmą sieja su žvilgsniu į aplinką – jam tai būsena, kai pro langą matyti „visi atsakymai“.

Šviesaus atminimo tapytojas A. Vozbinas viename savo interviu yra sakęs: „Gyvenimas nesusideda vien tik iš dauginimosi, valgymo, miegojimo, t. y., vien iš biologinių poreikių tenkinimo. Viskas įsiremia į aukštesnius siekius. Galų gale, jeigu mes įsivaizduojame, kad yra absoliutas, Dievas, sąvokos „gėris“ ir „blogis“, tai nori nenori, jau įsiremi į literatūrą, dailę ir į ką tiktai nori. Nes tai yra žmogaus aukštesnių siekių ir troškimų išraiška.”

Autorių biografijos:

Romualdas Balinskas (g. 1959 m. Šiauliuose) nuo 1990 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. 2019 m. apdovanotas Lietuvos dailininkų sąjungos „Auksiniu ženkliuku“ už inovatyvius plastinės kalbos ieškojimus bei talpių ir universalių temų plėtojimą. Parodose dalyvauja nuo 1984 m. Yra surengęs daugiau kaip 70 personalinių parodų Lietuvoje, Indijoje, Vokietijoje ir t.t. Taip pat dalyvauja svarbiausiose lietuvių grupinėse parodose Lietuvoje, Vokietijoje, Estijoje, JAV, Belgijoje, Italijoje, kt. Autoriaus kūrinių yra įsigijęs Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Dailės fondas, M. Rothko meno centras, taip pat darbų yra privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 1988 m. dirbo knygų dailininku, yra sukūręs virš 600 knygų viršelių, knygų apipavidalinimų, vadovėlių, plakatų ir kitų grafinio dizaino gaminių.

Martynas Gediminas (g. 1974) 1997 m. baigė Vilniaus dailės akademijos studijas ir įgijo Tekstilės meno ir dizaino bakalauro laipsnį, o 1999 m. – Tekstilės meno ir dizaino magistro laipsnį. 1995 m. stažavosi Jungtinėje Karalystėj pagal dvišalių mainų programą West Dean College of Arts and Conservation. Šiuo metu daugiausia dirba tapybos srityje.

Agnė Juškaitė (g. 1972 m. Vilniuje) 1993-1999 m. studijavo Vilniaus dailės akademijoje, Monumentaliosios dailės katedroje (Vitražo specialybė). Parodose dalyvauja nuo 1997 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė nuo 2021 m.

Viačeslavas Jevdokimovas-Karmalita (g. 1946 m. Chmelnickyje, Vakarų Ukrainoje) 1980 m. baigė freskos-mozaikos studijas Valstybiniame dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija). Parodose dalyvauja nuo 1993 m. Kūrinių turi MO muziejus Vilniuje, jų yra privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.

Inga Noir Mrazauskė (g. 1986 m.) baigė Vilniaus Tuskulėnų vidurinę mokyklą su dailės pakraipa. 2009 m. su atžymėjimu baigė bakalauro studijas Vilniaus dailės akademijoje ir 2011 m. įgijo dailės magistro kvalifikacinį laipsnį su atžymėjimu. Nuo 2020 m. Lietuvos dalininkų sąjungos narė. Nuo 2019 m. priklauso meno judėjimui „SinThesis Gang“. Menininkė rengia parodas nuo 2009 m., šiuo metu aktyviai dirba kaip laisva kūrėja. Yra surengusi 40 parodų, iš kurių 11 yra personalinės parodos, dalyvauja pleneruose. Autorės tapybos darbų yra įsigiję kolekcininkai Lietuvoje, Vokietijoje, Italijoje, JAV, Nyderlanduose.

Audronė Petrašiūnaitė (g. 1954 m.) 1982 m. baigė tapybos studijas Lietuvos dailės institute (dabar – VDA), mokytojas – tapytojas Vladas Karatajus. 1982-1988 m. dėstė tapybą Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikume, 1988-1993 m. mokė šios disciplinos Kauno Juozo Naujalio vidurinėje meno mokykloje, 1995-2010 m. – docentė Vilniaus dailės akademijoje. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Nuo 1988 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Pelnė apdovanojimų, stipendijų: 1985 m. – žurnalo „Nemunas” premija III-ojoje Pabaltijo jaunųjų dailininkų vaizduojamosios dailės parodoje „Jaunystė 85”, 1991 m. – Lipės apskrities kultūros instituto stipendija (Vokietija), 1998 m. – Sorošo šiuolaikinio meno centro Lietuvoje stipendija, 2002 m. – Lietuvos Respublikos aukščiausiojo laipsnio stipendija menininkams ir kt. Kūrinių turi MO muziejus, darbų yra privačiose kolekcijose.

Aleksandras Vozbinas (g. 1958 m. Vilniuje – 2021 m.) 1988 m. baigė tapybos studijas Valstybiniame dailės institute (dabar – VDA), studijavo tapybą.  Mokėsi prof. Augustino Savicko studijoje. Nuo 1990 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys (nuo 1997 m. buvo renkamas į LDS tarybą). Dalyvavo daugiau kaip 300 įvairių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Autorinių parodų skaičius viršija 50. Buvo daugelio parodų kuratorius, plenerų Lietuvoje ir užsienyje organizatorius.

– – –

Galerijos adresas: Malūnų g. 6A, Vilnius.

Galerijos darbo laikas: II-V 13:00-19:00, VI 12:00-18:00.