Šių metų rugsėjo mėnesį Vilniaus miesto galerija GODÒ pristato trijų menininkių – Ewos Miazek (Lenkija), Lenos Chvičijos (Lietuva) ir Irmos Balakauskaitės (Lietuva) – darbų kolekcijas, vienijamas idėjos „Įsikūnijimai/Incarnations“.
Ekspozicijoje pristatomi trys skirtingi požiūriai bei vizualinės raiškos principai, kuriais remiasi menininkės, apmąstančios žmogiškosios būties tėkmę, besirutuliojančią Eros ir Tanatos įtampos lauke. Kiekviena iš jų naudoja savo simbolių sistemą, įkūnyjančią/vizualizuojančią menininkių santykį su aplinka: kontempliatyvią atsiribojusio stebėtojo poziciją Lenos Chvičijos tapyboje, ekspresyvų atvirai jausmingą santykį Irmos Balakauskaitės grafikoje bei racionalų, kiek groteskišką analitiko žvilgsnį Ewos Miazek kūriniuose.
Lena Chvičija savo tapybos darbuose sukuria mitologinę sutemose nykstančio ilgesingo miesto erdvę, kurioje skęsta, slepiasi, dyla žmogiški skausmai, baimės, nuobodulys… Ši virpanti erdvė, sustingusi akimirkoje tarp dienos ir nakties, žada potencialią vyksmo galimybę, bet taip ir lieka „pakibusi“ – nepažini ir nesuvokta…
Irma Balakauskaitė, nuosekliai tęsianti ciklą „Lėlės“, savo idėjas įkūnija pagrindiniu kūrybos personažu pasirinkdama lėlę – tarpinę formą tarp žmogaus ir daikto, aukštesnės jėgos valdomą mechanizmą – tuo pačiu kvestionuodama laisvo pasirinkimo gyvenime galimę. Apriboti savo pasirinkimuose personažai-lėlės jos kūriniuose atlieka simbolinius veiksmus, apspręstus išankstinio scenarijaus, kuriame, vaidindami „tikruosius“ jausmus, jaučiasi nejaukiai, bet, nepajėgūs išsivaduoti iš varžančių aplinkybių, visgi priversti dalyvauti jiems primestame vyksme.
Ewos Miazek kūrinių ciklas, inspiruotas erotiškų Pompėjos freskų siužetų, – sarkastiška žmogiškų įpročių analizė, laike nesikeičiančios kūniškos žmogaus prigimties refleksija. Praėjusių laikų dvasia, mitologiniais tapę istoriniai personažai Ewos Miazek darbuose nevaržomi migruoja laike, įsikuria šiuolaikiniuose interjeruose, įsikūnija dabarties žmonių pavidaluose, įgyja gerai atpažįstamų žmonių bei situacijų bruožų. Ewos Miazek kūriniuose juntamas lengvas nusivylimas, susitaikymas bei liūdna ironija, su kuria racionalus analitikas konstatuoja nekintantį materialaus pasaulio ribotumą.
Parodos atidarymas: 2019 m. rugsėjo 5 d., 18:30 val.
Paroda veiks: 2019 m. rugsėjo 5-28 d.
Darbo laikas: II-V 13.00-19.00, VI 12.00-18.00.
– – – [EN]
In September of this year, “GODÒ gallery” located in Vilnius presents three collections of artworks, all connected by the idea of “Incarnations/ Įsikūnijimai”.
The exhibition represents three different approaches, visual expressions that artists follow reflecting the stream of human existence, which is developing in a tension field of Eros and Thanatos. Artists use their system of symbols to incarnate their relationship with a surrounding world: the position of a dissociative, contemplative observer living in Lena Chvičija paintings, expressive yet openly sensitive intercourse of Irma Balakauskaitė graphics and rational, a bit grotesque, analytical gaze in Ewa Miazek artworks.
Lena Chvičija is creating almost mythological space of a melancholic city, drowning in the dusk, where the outline of pain, fear, and boredom disappears. This vibrant moment is full of hopes and promises but stays unreached and unknown.
Continuing her series “Dolls/ Lėlės” in consecutive order Irma Balakauskaitė incarnates her ideas using a doll as her most significant character, which embodies medium between human and thing, a mechanism often manipulated by a higher power. Artist is questioning the possibilities leading to freedom of choice, while her characters act in a way that is forced upon them in spite of their awkward feelings that they are just “acting” real behavior.
Inspired by erotic frescoes found in Pompey, Ewa Miazek series of artworks is a sarcastic analysis of human routine, the reflection of automatic behavior that does not change through time and is foreseen by simple human nature. Ghosts of old times, mysterious ancient creatures travel through time, find their places in contemporary interiors and incarnate into people of nowadays, becoming formal and familiar, something that occurs in a parallel world of Ewa Miazek art. One can feel little disappointment, reconciling with a sad irony, that is a trigger to any rational analyst who certifies the limits of the material world.
The exhibition is on 2019 09 05 – 2019 09 28
All welcome!