Paroda pratęsta iki kovo 19 d. Vilniaus meno erdvė „GODÒ galerija“ pristato jau tradicija tapusią, kasmetinę grupinę tapybos parodą „HEDONIZMAS.LT“. Šešis autorius subūrusi paroda nagrinėja hedonizmo vaidmenį lietuvių kūryboje ir kviečia lankytojus „išpažinti“ savo gyvenimo malonumus. Paroda dedikuojama šviesaus atminimo tapytojui Aleksandrui Vozbinui.
Parodos autoriai: Aleksandras Vozbinas, Vidas Poškus, Ričardas Bartkevičius, Paulius Juška, Arturas Aliukas, Rūta Katiliūtė.
Senovės Graikijoje kildinama hedonizmo teorija teigia, kad malonumas yra svarbiausias dalykas, vienintelis gėris ir galutinis žmonijos tikslas. Tačiau tiek šios teorijos ištakose, tiek ir šiandien hedonizmas, arba malonumų prasmė žmonijos gyvenime, aiškinamas skirtingai.
Parodos kuratorė Lena Chvičija toliau plėtoja hipotezę, kad hedonizmo samprata gali turėti glaudų ryšį su tautiniu mentalitetu. Tad paroda kviečia lankytojus analizuoti hedonizmo sampratą lietuviškajame kontekste – kiek hedonizmas yra aktualus lietuvių tapyboje ir kaip jis reiškiasi menininkų kūrybos procese, o taip pat šio proceso rezultate – drobėse – kaip malonumų temos interpretacijos.
Šioje parodoje svarbios skirtingos hedonistinės tapybos pusės: tema, filosofinis literatūriškumas, nuotaika, spalvos ir faktūros.
Kaip ir praėjusių metų parodoje, lankytojai kviečiami įsitraukti į diskusiją ir pasvarstyti, kaip hedonizmas reiškiasi jų pačių gyvenime. Parodos kuratorė sukaupė dešimtis lietuvių ir užsienio šalių gyventojų minčių apie hedonizmą, kasmet vis plėsdama šį „išpažinčių“ archyvą. Savo mintis apie hedonizmą galerijoje galės įamžinti ir kiekvienas parodos lankytojas, taip prisidėdamas prie gilesnio „lietuviškojo hedonizmo“ idėjos nagrinėjimo.
„Prieš kelias dienas, savo vaikų paklaustas – kuo skiriasi banketas nuo furšeto, turėjau gerokai pakrapštyti savo plinkančią galvą ir pajudinti pradedančias stabarėti smegenis. Nepamenu, ką jiems atsakiau, greičiausiai mano pateikta informacija nebuvo tiksli, tačiau pilnametystės ir kritinio mąstymo dar iki galo nesulaukę ir neištobulinę maniškiai, įtariu, kad patikėjo. Net ir teisybe su paklaida. Panašiai yra su hedonizmu. Kažkodėl galvoju, kad šio reiškinio santykis su epikūrizmu primena skirtumus tarp valgymo vieno kąsnio sumuštinius ir gurmaniško gardžiavimosi kokiu nors bifšteksu. Bet. Nesu nei gurmanas, nei didelis gyvenimiškas hedonistas. Juo labiau – epikūrietis. Didžiausia hedonizmo apraiška mano gyvenime yra kūryba (kaip banaliai tai beskambėtų). Čia galima būti irzliam, ironiškam, tragiškam, ciniškam, netgi labai lyriškam. Tačiau pats procesas ir yra hedonizmas“, – sako vienas parodos autorių, menininkas, kuratorius, dailės kritikas ir rašytojas V. Poškus.
Tapytojas R. Bartkevičius įsitikinęs, kad tapyba yra totalus hedonizmas. „Vien tik liesti dažus, spalvinti, tepti, nutepti, ištepti… (toliau TAPYTI) jau yra malonumas X (kai X apibrėžia malonumo dydį). TAPYTI, ką nori, kaip nori, kuo nori, ant ko nori ir t.t. – malonumas XX. TAPYTI tai, kas malonu tau, TAPYTI tai, kas nemalonu kitiems, TAPYTI tai, apie ką visi kalba, TAPYTI tai, apie ką kalbėti tabu… Malonumas – XXX! TAPYTI baltai, juodai, spalvotai, pilkai, švariai ar purvinai… Super XXXX malonumas. O dar parodyti, ką nuTAPEI, dar gauti pagyrų, apkalbų, o jei dar parduoti ir gauti pinigų, o jei daug pinigų ir tada gauti dar daugiau malonumų! Hyper XXXXX… malonumas. O jeigu viską sudėti kartu – TOTALUS HEDONIZMAS!“ – sako autorius.
Menininko A. Aliuko manymu, dailininkas pačia savo esme yra hedonistas – jis džiaugiasi supančio pasaulio šviesa, erdve, spalvomis ir formomis. „Jis tiesiog pasmerktas būti jose, nes per jas save išreiškia, be jų jo paties tiesiog nėra. Dailininkas tiems amžiniems ir šaltiems kosmoso tvariniams – erdvei, šviesai, formoms ir spalvoms – suteikia prasmę, savimi juos sušildo. Dailininko hedonizmas – kūryba, dailininką sukūrusio Dievo veiklos atkartojimas“, – sako jis.
Tuo tarpu tapytojas P. Juška sako savo darbuose tik aplinkeliais ir netiesiogiai užkabinantis hedonizmo temą. „Šių paveikslų personažai – silpni žmonės, su savo ydomis, užmačiomis ir klastomis. Jie tartum nesususipratėliai, siekaintys sau palankių, o taip pat ir malonių dalykų, net neįtardami, kad šie siekiai neretai atsigręžia prieš juos pačius. Tuo tik primenu seniai žinomą tiesą – mėgautis protingai ir nesavanaudiškai yra vargiai pasiekiamas dalykas, kaip ir, pasak Epikūro, gebėjimas rinktis tuos malonumus, kurie nesukelia daugiau nemalonumų“, – pasakoja jis.
Tapytoja R. Katiliūtė, kalbėdama apie hedonizmą, cituoja rašytoją G. Biuchnerį. „Pagaliau nesvarbu, kame randamas malonumas: kūnuose, Kristaus atvaizduose, vyno taurėse, gėlėse ar vaikų žaisluose”. Ar laimės slaptume“, – priduria autorė.
Grupinė tapybos paroda „HEDONIZMAS.LT“ šiemet dalyvauja Vilniaus miesto iniciatyvoje „SU-MENĖK“, tad lankytojai kviečiami įsitraukti į meno maršrutą, o taip pat dalyvauti galerijos organizuojamoje specialioje vasario mėnesio programoje.
APIE AUTORIUS:
Aleksandras Vozbinas (1958 – 2021 m.) 1982 m. įstojo į LTSR valstybinį dailės institutą (dabar Vilniaus dailės akademija), studijavo tapybą, jį baigė 1988 m. Mokėsi prof. Augustino Savicko studijoje. Nuo 1990 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys (nuo 1997 m. buvo renkamas į LDS tarybą). Dalyvavo daugiau kaip 300 įvairių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Autorinių parodų skaičius viršija 50. Buvo daugelio parodų kuratorius, plenerų Lietuvoje ir užsienyje organizatorius.
Vidas Poškus (g. 1977 m.) – menininkas, kuratorius, dailės kritikas ir rašytojas. 2001 m. baigė dailės istorijos ir teorijos magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje. 2007 m. baigė doktorantūros studijas Vilniaus dailės akademijoje (disertacijos tema: „Antikos atgaivinimo problema Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Renesanso mene“). 2001–2016 m. dirbo Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Istorijos skyriuje, K. Varnelio namuose-muziejuje). Nuo 2016 m. Vilniaus dailės akademijos muziejaus direktorius, parodų salės „Titanikas“ vadovas.
Ričardas Bartkevičius (g. 1959 m.) mokėsi Vilniaus J. Vienožinskio dailės mokykloje, 1986 m. baigė Vilniaus dailės akademiją (tuometinį Vilniaus dailės institutą). Pirmoji personalinė paroda įvyko 1979 m. Nuo 1990 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Yra surengęs 35 personalines parodas Lietuvoje ir užsienyje (Danijoje, Lenkijoje, Turkijoje, Portugalijoje, Vokietijoje, Ispanijoje), dalyvavęs virš 250 grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Dirba Vilniaus dailės akademijoje, Vytauto Didžiojo universitete, profesorius.
Paulius Juška (g. 1975 m.) 1993-1997 m. Vilniaus dailės akademijoje, Vaizduojamųjų menų fakultete, Monumentaliosios tapybos katedroje, studijavo freskos mozaikos specialybę ir įgijo Menų bakalauro laipsnį. 1997-1999 m. Vilniaus dailės akademijoje, Vaizduojamųjų menų fakultete, Monumentaliosios tapybos katedroje, studijavo freskos mozaikos specialybę ir įgijo Menų magistro laipsnį. 2002-2005 m. tęsė studijas Vilniaus dailės akademijoje ir įgijo Menų licenziato laipsnį.
Arturas Aliukas (g. 1961 m.) 1979-1984 m. Vilniaus dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija) studijavo sieninę tapybą (freską-mozaiką). Nuo 1988 m. dalyvauja parodose, yra sukūręs sieninės tapybos interjeruose ir scenografijų teatro spektakliams. Nuo 1997 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys, priklauso monumentalistų sekcijai.
Rūta Katiliūtė (g. 1944 m.) 1962–1968 m. studijavo vitražo studijas tuometiniame Valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija). Tarp autorės kūrybos įvertinimų – ir 1994 m. skirta Pollock-Krasner fondo (JAV) stipendija, 1993 m. Diuseldorfo kultūros departamento, o 1996 m. – Miuncheno kultūros departamento skirta stipendija. Kūrinių yra privačiose kolekcijose Lietuvoje, Vokietijoje, Suomijoje, JAV, Italijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kt., o taip pat Lietuvos ir užsienio muziejuose: Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, MO muziejuje, Tretjakov Gallery (Maskva, Rusija), kt.
Parodos lankymas nemokamas.
Galerijos adresas: Malūnų g. 6A, Vilnius.
Galerijos darbo laikas: II-V 13.00-19.00, VI 12.00-18.00.